ĮGALIOJIMO PRIPAŽINIMAS NEGALIOJANČIU SAVAIME NEDARO IR JO PAGRINDU SUDARYTO SANDORIO NEGALIOJANČIU

Atstovavau klientą byloje, kurioje garbaus amžiaus ponas ginčijo išduotą įgaliojimą ir kito asmens, veikusio išduoto įgaliojimo pagrindu (dukters), sudarytą hipotekos sutartį, kuri buvo sudaryta užtikrinti suteiktos paskolos grąžinimą. Įgaliojimas buvo ginčijamas, kadangi, pasak ieškovo, įgaliojimas sudarytas suklydus, kitaip tariant, nesupratus koks sandoris iš tikrųjų yra sudaromas ir kokios pasekmės dėl to gali atsirasti. Esminiai ginčijimo argumentai: senyvas amžius, sveikatos būklė, teisinių žinių stoka. Ieškovą atstovavęs advokatas visą dėmesį ir įrodinėjimą sutelkė bandydamas įrodyti, kodėl įgaliojimas yra negaliojantis, o dėl hipotekos sutarties ginčijimo pasisakė tik tiek „pripažinus įgaliojimą negaliojančiu, visi jo pagrindu sudaryti sandoriai turi būti pripažinti negaliojančiais kaip prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms (LR CK 1.80 str.)“.

NOTARO PATVIRTINTAS ĮGALIOJIMAS GALI BŪTI PRIPAŽINTAS NEGALIOJANČIU

Šioje byloje mums pavyko apsiginti. Teismas pripažino, kad nėra pagrindo pripažinti ieškovo išduotą įgaliojimą negaliojančiu, kadangi ieškovas neįrodė, kad jis suklydo pasirašydamas įgaliojimą, o jo sveikatos būklė buvo tokia, jog jis negalėjo suvokti savo veiksmų pasekmių.

Atkreiptinas dėmesys, kad galimybė nuginčyti bet kokį sudarytą sandorį (įgaliojimas yra vienašalis sandoris), tame tarpe ir patvirtintą notaro egzistuoja. Tačiau pripažinti savo parašu patvirtintą susitarimą ar vienašalį sandorį galima tik esant įstatymuose nustatytiems pagrindams. Tokiais pagrindais gali būti: suklydimas (tai atvejis, kai asmuo sudaro sandorį nesuprasdamas kokį sandorį sudaro, arba manydamas, kad sudaro kitokį sandorį, nei sudaro iš tikrųjų), ekonominis spaudimas (atvejai, kuomet kita šalys reikalauja sudaryti sandorį grasindama ekonominės sankcijos, tipinis pavyzdys: kredito įstaigos reikalavimas įmonės, turinčios paskolą, akcininkui laiduoti už vėluojančią įmonę, grasinant nutraukti sutartį, jei nebus laiduojama), sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ir/ar gerai moralei ir kiti. Pabrėžtina, kad visais atvejais, pareiga įrodyti, kad sandoris yra negaliojantis, teks asmeniui, kuris siekia sandorį pripažinti negaliojančiu. Notaro patvirtintą sandorį visuomet nuginčyti yra sunkiau, kadangi notarui įstatymuose nustatyta pareiga išaiškinti asmenims, sudarantiems sandorius, šių sandorių esmę, iš jų kylančias teises ir pareigas, įsitikinti šių asmenų valia tokį sandorį sudaryti bei įsitikinti, kad sudarantys asmenys yra veiksnūs ir supranta savo veiksmų pasekmes, o notarai daugiau mažiau tinkamai atlieka šias pareigas.

KELI ATVEJAI, KURIAIS NOTARO PATVIRTINTAS SANDORIS GALĖTŲ BŪTI NUGINČYTAS

Pasitaiko atvejų (ir pats esu dalyvavęs tokiame sandoryje) kuomet pasirašant sutartį notaras tik užsuka pasiklausti ar turėsite klausimų ir neišaiškina šalims koks sandoris sudaromas, kokios iš šio sandorio pasekmės gali atsirasti jį sudarantiems asmenims. Tikrinant asmens veiksnumą, notarai patikrina ar asmuo neregistruotas neveiksnių asmenų registre, paklausinėja asmens, tačiau faktiškai net ir šiame registre neregistruotas asmuo gali sandorio sudarymo metu gydytis ir turėti sveikatos sutrikimų, apie kuriuos nebus viešai skelbiama, bet jie turės įtakos jo veiksmų supratimui. Galiausiai asmuo gali būti paveiktas aplinkinių ir bijodamas ar spaudžiamas artimųjų tiesiog sumeluoti notarui, kad sudaromas sandoris atitinka jo interesus.

NUGINČIJUS ĮGALIOJIMĄ, JO PAGRINDU SUDARYTI SANDORIAI GALI LIKTI GALIOTI

Manau daugeliui atrodo, kad nuginčijus įgaliojimą, kurio pagrindu buvo sudaryta sutartis (byloje, kurioje atstovavau klientą, tokiu būdu buvo ginčijama hipotekos sutartis), negaliojančia turėtų būti pripažinta ir pasinaudojus įgaliojimu sudaryta sutartis. Atrodytų, logiška, jei asmuo nenorėjo išduoti įgaliojimo ir leisti kitam asmeniui atlikti kažkokius veiksmus už jį, neturėtų būti pripažįstamas teisėtu ir galiojančiu sandoris, kurį asmuo sudarė veikdamas nuginčyto įgaliojimo pagrindu. Tačiau tokiose situacijose yra ir kitų niuansų: juk turi būti ginami ir asmens, kuris sudarė sandorį su įgaliotiniu (mano atstovaujamu atveju – su dukra), interesai, juk šis asmuo nieko nežinojo apie įgaliojimo išdavimo aplinkybes, įgaliojimą išdavusio asmens sveikatos būklę, ar įgaliotinio ir įgaliotojo tarpusavio santykius ir veikė sąžiningai ir teisėtai. Šioje byloje mano klientas paskolino pinigų, o tam kad būtų užtikrintas paskolos grąžinimas, buvo sudaryta hipotekos sutartis. Taigi, pripažinus hipotekos sutartį negaliojančia, atgauti paskolą būtų daug sunkiau, juolab, kad ginčas dėl įgaliojimo ir hipotekos sutarties galiojimo buvo pradėtas tik po to kai jau buvo pradėtas priverstinis skolos išieškojimas.

SANDORĮ SUDARANČIO ASMENS SĄŽININGUMAS

Vienas esminių niuansų, sprendžiant tokias bylas – sandorį su įgaliojimo pagrindu veikiančiu asmeniu sudarančio asmens sąžiningumas. Jei teisme bus įrodyta, kad asmuo sudarantis sandorį su įgaliojimo pagrindu veikiančiu asmeniu žinojo ar turėjo žinoti, kad yra aplinkybių, dėl kurių įgaliojimas gali būti pripažintas negaliojančiu, tikėtina, bylą pralaimėsite. Teismas greičiausia vertins, kad turėjo susilaikyti nuo abejotino sandorio sudarymo arba bent jau išsiaiškinti tikrąsias sandorio sudarymo aplinkybes, o to nepadaręs prisiėmėte su tuo susijusią riziką.

SANDORĮ GINČIJANČIO ASMENS VEIKSMAI PRIEŠ IR PO SANDORIO SUDARYMO

Svarbu išanalizuoti kaip elgėsi pats asmuo, kuris sudarė sandorį, prieš sandorio sudarymą ir po jo sudarymo. Didžioji dalis tokių ginčų pradedami tik po to, kai viena šalis nevykdo sutartinių įsipareigojimų, o kita – pradeda ginti savo interesus teisinėmis priemonėmis. Taip buvo ir šioje byloje, ginčas dėl įgaliojimo ir hipotekos sutarties galiojimo buvo pradėtas po mano kliento kreipimosi į antstolį dėl skolos išieškojimo. Didelis pliusas šioje byloje buvo tai, kad įgaliojimą ginčijantis asmuo, po antstolio vykdymo veiksmų pradžios pats kelis kartus buvo kreipęsis į mano klientą ir sumokėjo dalį skolos. Šios aplinkybės parodo, kad asmuo suprato kokios pasekmės iš sudaryto sandorio jam kilo ir jis bandė jas spręsti. Tokiu atveju, net ir pripažinus įgaliojimą negaliojančiu, sudaryta hipotekos sutartis turėtų būti pripažinta galiojančia, kadangi nuginčytą įgaliojimą išdavęs asmuo savo veiksmais (grąžindamas dalį kito asmens paimtos paskolos) patvirtino sudarytą sandorį.

LAT PRIPAŽINO, KAD ĮGALIOJIMUS VIRŠIJANČIO ASMENS SUDARYTI SANDORIAI TURI BŪTI NUGINČYTI

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įgaliojimus viršijusio atstovo sudaryti sandoriai yra nuginčijami, jų negaliojimą reglamentuoja CK 1.92 straipsnis, kuriame nustatyta, kad tuo atveju, jeigu atstovo įgaliojimus apribojo įstatymai arba sutartis ir atstovas šiuos apribojimus viršija, toks sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu pagal atstovaujamojo ieškinį, jeigu atstovaujamasis sandorio nepatvirtino (CK 2.133 straipsnis). Nagrinėjamu atveju aktualus CK 2.133 straipsnio 6 ir 9 dalyse įtvirtinto reguliavimo santykis. CK 2.133 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu sandorį kito asmens vardu sudaro tokios teisės neturintis asmuo, tai sandoris sukelia teisinius padarinius atstovaujamajam tik tuo atveju, kai pastarasis tokį sandorį patvirtina. CK 2.133 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad jeigu atstovas veikė viršydamas savo teises, tačiau tokiu būdu, jog trečiasis asmuo turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, sandoris privalomas atstovaujamajam, išskyrus atvejus, kai kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas viršija savo teises.

Straipsnyje pateikta autoriaus nuomonė, nepretenduojanti į absoliučią tiesą, kuri negali būti naudojama kaip argumentas teisiniuose ginčuose.

Kviečiu dalintis nuomone ir pasiūlymais, užduoti turimus klausimus bei siūlyti temas, kurias norėtumėte, kad apžvelgčiau elektroninio pašto adresu info@lawonline.lt. Galite kreiptis ir telefonu +370 687 12 444.