Vienas opiausi\u0173 klausim\u0173 darbo teisiniuose santykiuose \u2013 darbuotojo atsakomyb\u0117 u\u017e darbdaviui padaryt\u0105 \u017eal\u0105. \u0160is klausimas ypatingai aktualus tiems darbdaviams, kurie patiki darbuotojams brang\u0173 turt\u0105 ar kuri\u0173 darbuotojai yra atsakingi u\u017e darbdavio partneri\u0173, klient\u0173 perduot\u0105 darbdaviui turt\u0105. Da\u017eniausiai \u0161iuo klausimu besikreipianti verslo sritis, bent jau mano praktikoje, yra tarptautini\u0173 krovini\u0173 ve\u017e\u0117jai. Kaip \u017einia, darbuotojams \u2013 vairuotojams patikimos brangios transporto priemon\u0117s, be to, priimdamas krovin\u012f, jo pakrovimo metu, vairuotojas yra vienintelis darbdavio atstovas, kuris gali ir turi kontroliuoti, kad krovinys b\u016bt\u0173 tinkamai pakrautas, sutvirtintas. Prie\u0161 \u012fsigaliojant naujajam Lietuvos Respublikos darbo kodeksui (toliau \u2013 DK), atrod\u0117, kad \u0161is klausimas yra daugeliui suprantamas ir \u017einomas. Did\u017eioji dalis darbdavi\u0173 sudarydavo visi\u0161kos materialin\u0117s atsakomyb\u0117s sutartis su darbuotojais ir taip sprend\u0117 ar bent jau man\u0117, kad i\u0161sprend\u0117, padarytos \u017ealos atlyginimo klausim\u0105. Ta\u010diau \u012fsigaliojus naujajam DK visos sudarytos visi\u0161kos materialin\u0117s atsakomyb\u0117s sutartys neteko galios. Atsi\u017evelgiant \u012f tai, padaryto \u017ealos atlyginimo klausimas yra aktualus visiems darbdaviams, \u012fskaitant ir tuos, kurie mano es\u0105 saug\u016bs d\u0117l anks\u010diau sudaryt\u0173 sutar\u010di\u0173 su darbuotojais.<\/p>\n
KAIP DARBUOTOJO ATSAKOMYB\u0118 APIBR\u0116\u017dIA NAUJASIS DARBO KODEKSAS<\/strong><\/p>\n Naujajame DK (\u012fsigaliojusiame 2017 m. liepos 7 d.) nebeliko visi\u0161kos materialin\u0117s atsakomyb\u0117s sutar\u010di\u0173. DK 151 str. nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties \u0161alis privalo atlyginti savo darbo pareig\u0173 pa\u017eeidimu d\u0117l jos kalt\u0117s kitai sutarties \u0161aliai padaryt\u0105 turtin\u0119 \u017eal\u0105, taip pat ir neturtin\u0119 \u017eal\u0105. DK 153 str. \u012ftvirtintos darbuotojo atlyginamos darbdaviui padarytos turtin\u0117s \u017ealos ribos. \u0160iame straipsnyje nustatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti vis\u0105 padaryt\u0105 \u017eal\u0105, bet ne daugiau kaip jo trij\u0173 vidutini\u0173 darbo u\u017emokes\u010di\u0173 dyd\u017eio, o jeigu turtin\u0117 \u017eala padaryta d\u0117l darbuotojo didelio neatsargumo, \u2013 ne daugiau kaip jo \u0161e\u0161i\u0173 vidutini\u0173 darbo u\u017emokes\u010di\u0173 dyd\u017eio. Pa\u017eym\u0117tina, kad didelis darbuotojo neatsargumas Lietuvos teis\u0117je suprantamas kaip papras\u010diausi\u0173 atidumo ir r\u016bpestingumo taisykli\u0173 nepaisymas. Taigi, nusta\u010dius, kad darbuotojas nebuvo pakankamai atidus ir r\u016bpestingas ir d\u0117l to padar\u0117 darbdaviui \u017eal\u0105, i\u0161 darbuotojo galima reikalauti atlyginti \u017ealos dal\u012f, kurios suma nevir\u0161ija \u0161e\u0161i\u0173 jo vidutini\u0173 darbo u\u017emokes\u010di\u0173 dyd\u017eio.<\/p>\n Atkreiptinas d\u0117mesys, kad DK leid\u017eiama teritorin\u0117je, \u0161akos kolektyvin\u0117je sutartyje susitarti d\u0117l kitoki\u0173 atlyginamos turtin\u0117s \u017ealos dyd\u017ei\u0173, ta\u010diau \u0161ie dyd\u017eiai negali vir\u0161yti dvylikos darbuotojo vidutini\u0173 darbo u\u017emokes\u010di\u0173 dyd\u017eio.<\/p>\n \u00a0<\/strong>KADA GALIMA REIKALAUTI ATLYGINTI VIS\u0104 PADARYT\u0104 \u017dAL\u0104<\/strong><\/p>\n DK 154 str. nustato atvejus kada darbuotojas privalo atlyginti vis\u0105 padaryt\u0105 \u017eal\u0105:<\/p>\n 1) \u017eala padaryta ty\u010dia;<\/p>\n 2) \u017eala padaryta jo veikla, turin\u010dia nusikaltimo po\u017eymi\u0173;<\/p>\n 3) \u017eala padaryta neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotini\u0173, toksini\u0173 ar psichotropini\u0173 med\u017eiag\u0173 darbuotojo;<\/p>\n 4) \u017eala padaryta pa\u017eeidus pareig\u0105 saugoti konfidenciali\u0105 informacij\u0105, susitarim\u0105 d\u0117l nekonkuravimo;<\/p>\n 5) darbdaviui padaryta neturtin\u0117 \u017eala;<\/p>\n 6) kai visi\u0161ko \u017ealos atlyginimo atvejis numatytas kolektyvin\u0117je sutartyje.<\/p>\n Taigi, DK nustato baigtin\u012f s\u0105ra\u0161\u0105 atvej\u0173, kuriais darbdavys turi teis\u0119 reikalauti darbuotojo atlyginti vis\u0105 padaryt\u0105 \u017eal\u0105. \u0160io straipsnio 6 punktu, leid\u017eian\u010diu visi\u0161ko \u017ealos atlyginimo atvejus numatyti kolektyvin\u0117je sutartyje, i\u0161 esm\u0117s sudaro galimyb\u0119 taikyti labai pana\u0161i\u0105 tvark\u0105, kokia buvo nusistov\u0117jusi iki naujojo DK \u012fsigaliojimo sudarant visi\u0161kos materialin\u0117s atsakomyb\u0117s sutartis.<\/p>\n TEIS\u0116 NUKRYPTI NUO DK NUSTATYT\u0172 \u017dALOS ATLYGINIMO DYD\u017dI\u0172 RIBOJIMO<\/strong><\/p>\n Pa\u017eym\u0117tina, kad DK 33 str. leid\u017eia nukrypti nuo DK ar kitose darbo teis\u0117s normose nustatyt\u0173 imperatyvi\u0173 taisykli\u0173, i\u0161skyrus taisykles, susijusias su maksimaliuoju darbo ir minimaliuoju poilsio laiku, darbo sutarties sudarymu ir pasibaigimu, minimaliuoju darbo u\u017emokes\u010diu, darbuotoj\u0173 sauga ir sveikata, ly\u010di\u0173 lygybe ir nediskriminavimu kitais pagrindais, esant dviem s\u0105lygoms:<\/p>\n Taigi, DK suteikia teis\u0119 susitarti d\u0117l kitoki\u0173 \u017ealos atlyginimo dyd\u017ei\u0173 nei nustatyti DK. Ta\u010diau \u012fvertinus kokiais atvejais \u0161ias s\u0105lygas galima pakeisti, akivaizdu, kad did\u017eioji dalis darbdavi\u0173 netur\u0117s galimyb\u0117s jomis pasinaudoti.<\/p>\n Pa\u017eym\u0117tina ir tai, kad nepaisant kokie susitarimai bus sudaryti, siekiant i\u0161ie\u0161koti \u017eal\u0105 i\u0161 padariusio darbuotojo, darbdavys prival\u0117s \u012frodyti visas s\u0105lygas, kurios b\u016btinos darbuotojo atsakomybei atsirasti. Taip pat labai svarbu tinkamai instruktuoti darbuotojus, apmokyti juos, parengti vidines \u012fmon\u0117s tvarkas, reglamentuojan\u010dias tam tikrus procesus, tinkamai \u012fforminti turto darbuotojams perdavim\u0105 bei pri\u0117mim\u0105 i\u0161 j\u0173. Kuo tiksliau ir ai\u0161kiai bus vykdomas dokumentavimas, tuo papras\u010diau bus \u012frodyti, kad darbuotojas padar\u0117 darbdaviui \u017eal\u0105.<\/p>\n PADARYTOS \u017dALOS I\u0160IE\u0160KOJIMO TVARKA<\/strong><\/p>\n Kaip ir anks\u010diau galiojusiame DK, darbuotojo padaryta ir jo gera valia \u0161ali\u0173 susitarimu nat\u016bra arba pinigais neatlyginta \u017eala gali b\u016bti i\u0161skaitoma i\u0161 darbuotojui priklausan\u010dio darbo u\u017emokes\u010dio darbdavio ra\u0161ytiniu nurodymu. Tokios i\u0161skaitos dydis negali vir\u0161yti vieno m\u0117nesio darbuotojo vidutinio darbo u\u017emokes\u010dio dyd\u017eio. Naujajame DK neliko draudimo daryti i\u0161skaitos i\u0161 atleid\u017eiamam darbuotojui privalom\u0173 sumok\u0117ti l\u0117\u0161\u0173. Nepaisant to, Valstybin\u0117 darbo inspekcija laikosi nuomon\u0117s, kad toki\u0173 i\u0161skaitym\u0173 nutraukiant darbo teisinius santykius daryti negalima. Si\u016blytina, jei jau nuspr\u0119site atlikti i\u0161kait\u0105 i\u0161 atleid\u017eiamam darbuotojui mok\u0117tin\u0173 l\u0117\u0161\u0173, tokias i\u0161skaitas daryti tik neabejojant, kad yra visos s\u0105lygos darbuotojo padarytai \u017ealai pagr\u012fsti, kadangi teismui nusprendus, kad darbuotojas \u017ealos nepadar\u0117 ar padar\u0117 ma\u017eesnio dyd\u017eio \u017eal\u0105, darbdavys prival\u0117s ne tik sumok\u0117ti neteis\u0117tai i\u0161skaitytas l\u0117\u0161as, bet sumok\u0117ti baud\u0105, kuri gali siekti net \u0161e\u0161i\u0173 m\u0117nesi\u0173 darbuotojo vidutinio darbo u\u017emokes\u010dio dyd\u017eio sum\u0105. D\u0117l i\u0161skaitos, kuri vir\u0161ija vieno m\u0117nesio darbuotojo vidutinio darbo u\u017emokes\u010dio dyd\u012f, arba jeigu praleisti i\u0161skaitos terminai, darbdavys d\u0117l \u017ealos atlyginimo priteisimo turi kreiptis \u012f darbo gin\u010dus nagrin\u0117jant\u012f organ\u0105.<\/p>\n \n Straipsnyje pateikta autoriaus nuomon\u0117, nepretenduojanti \u012f absoliu\u010di\u0105 ties\u0105, kuri negali b\u016bti naudojama kaip argumentas teisiniuose gin\u010duose.<\/em><\/p>\n Kvie\u010diu dalintis nuomone ir pasi\u016blymais, u\u017eduoti turimus klausimus bei si\u016blyti temas, kurias nor\u0117tum\u0117te, kad ap\u017evelg\u010diau elektroninio pa\u0161to adresu\u00a0info@lawonline.lt<\/a>. Galite kreiptis ir telefonu +370\u00a0687 12\u00a0444<\/em>.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Vienas opiausi\u0173 klausim\u0173 darbo teisiniuose santykiuose \u2013 darbuotojo atsakomyb\u0117 u\u017e darbdaviui padaryt\u0105 \u017eal\u0105. \u0160is klausimas ypatingai aktualus tiems darbdaviams, kurie patiki darbuotojams brang\u0173 turt\u0105 ar kuri\u0173 darbuotojai yra atsakingi u\u017e darbdavio partneri\u0173, klient\u0173 perduot\u0105 darbdaviui turt\u0105. Da\u017eniausiai \u0161iuo klausimu besikreipianti verslo sritis, bent jau mano praktikoje, yra tarptautini\u0173 krovini\u0173 ve\u017e\u0117jai. Kaip \u017einia, darbuotojams \u2013 vairuotojamsContinue reading \n